Aymara
Unibol ukanx kunatï askik ukax askikiskiwa, kunatï jan walik ukaw turkaña
Indígena Boliviana Aymara Tupak Katari jach’a yatiqañ utaxa, awich achilanakan ch’axwawipamp jikxatatawa; ukampins jach’a yatiqañ utan jan walt’äwinakapax utjiwa, ukampirus ukanak uñjasax askichañatak ch’amanchañawa.
Provincia Muñecas segunda sección Ayata, Huancarani uksankirïtwa. Jach’a yatiqañ utajat mä juk’a arxatt’añ munta. Wali askiwa, kunalaykutï aksarux juk’a qullqin wayn tawaq yatiqirinakaw may may provincianakat purt’anipxi. Aka jach’a yatiqañ utax Evo Morales Ayma Jilïr Irpirin utt’ayatawa; ukatx juk’at juk’atakiw nayrar sartsaki. Maysatx khitinakatï yanapt’äwimp ch’amanchist ukanakar waljaniw jan yäqañ yatipktanti. Nayax janiw ukhamäñ munktti; ukampins jach’a yatiqañ utan jan walt’äwinakapax utjiwa, ukampirus ukanak uñjasax askichañatak ch’amanchañawa. Kawknïritï askis utjki ukax yäqasiñawa, ukatx kunatï chiqäk ukaw arsuñarak jan khitir jisk’achasa. Nayax ukwa amuyta. Noemí Campos Yarari, Ingeniería Textil
Mä chimpun yatiqäw yatichäwi
Tupac Katari jach’a yatiqañ utanx pusi yatintañ thakhin yatiqirinakarux descolonización uka amtäwimpiw yaticht’ata. Kunjamas taqpachanix irnaqaña ukwa yatichapxitu, nänakax origen aymara ukat jutatapxtwa, nänakan yatxatäwinakajanx janiw tecnología moderna ukax munaskiti, awich achilanakan lurañanakapaw munasi. Kunapachatï tesinas ukx emprendimientos productivos lurapkt ukampix awich achilanakan yänakap apnaqasaw yatxatapta. Defensa ukanx kipka aymara isimpiw ucht’asipxta, tribunales jupanakarus inal mama waxt’apta.
Sapa tirsunkir taypinx jilïr irpirimp sullka irpirimpiw utji, ukat nänakkamax jila kullaka (hermano hermana) sasin uñt’asipxta, yatichirinakampis ukakipkarakiw ukham arunt’asipxta, licenciado ingeniero ukhamaskpasa.
UNIBOL uksanx isinakax kunaymaniwa. Yaqhipanakax markanakapan isinakapamp isthapt’atawa. Maysatx sarakiristwa, aka jach’a yatiqañ utax janiw yaqhanakampix kipkäkiti. Claudia Colque Aquino, Ingeniería de Alimentos
Markajaw mä awal churitu, ukat akan yatiqaskta
2011 maran aka jach’a yatiqañ utar mantantxa. Markajaw mä awal churitu, ukhamat akar qillqayasiñajataki, ukatx dispensación yant’äw katuyta, uka yantäwin jiskt’anakaparux askinjamaw jaysarakitätxa. Ukatx yaqhanakampir kunaw katuqi, jupanakampix aka Tupak Katari jach’a yatiqañ utanx waljanixapxtwa.
Nayax yatiqäwinakamp nayraqatar sarantañpun munayätxa, ukhamat yatxatatäñajataki. Ukapachparak markajarus yanapt’añataki, kunalaykutï markajaw awal churasin yanapt’itu.
Wali kusisitätwa, aka thaya uraqin jach’a yatiqañ utan yatiqt’askta, Cuyahuani markana. Estado Plurinacional de Bolivia jilïr Irpirix nayraqatar mistuñapatak ch’amancht’atawa. Lourdes Callisaya, Ingeniería de Alimentos
Chiqpach yaticht’iri chuyman yatichirinakax askiwa
Agronomía, Unibol Aymara uksan yatiqirinakax nayrïr semestre makiptk ukanx kawkiritï yatichirinakax (tiempo completo) ukham irnaqapk ukanakampiw jan walt’äwinakanipxäna. Aka jan walt’äwinakax yaqha jach’a yatiqañ utat jutir yatiqirinakan apanitanwa, kunatï aka jach’a yatiqañ utan aymar saräwinakapax yatichäw taypinx utjk ukarux uka yatiqirinakax janiw yäqapkiti. Dirección de la carrera uksan taqi uka jan walt’äwinakax askichasiwayi. Yatichirinakax taqi uka aymar saräwinak nayrar sartayapxañapa, uka jan walt’äwinakax sum uñjasaw askichasiñapa. Felix, Agronomía
Ingeniería de alimentos, ukax markanak askin sarantayañatakiwa
Indígena Boliviana Aymara Tupak Katari jach’a yatiqañ utaxa, awich achilanakan ch’axwawipamp jikxatatawa. Aksanx ingeniería de alimentos, veterinaria, agronomía ukat ingeniería textil ukanakaw utji, suxta maranixiwa, tecnología ancestral uka kutkatayasiñaw wakt’apxistu, jiwasan achunakas nayrar jach’anchayañataki ukhamarak uka achunakats aski manq’anak lurañataki, ukakipkarak markanakans empresas ukanak utjayatañataki. Taqi ukax Bolivia markachirinakan askin jakasipxañapatakiwa.
Unibol ukax 2 uru llumpaqa phaxsin 2008 maran (DS Nº 29664), Julián Apaza Nina, maysatx Tupak Katari uñt’at achilan sutipamp utt’ayatawa. Jupan yuriwipampiw jisk’achäwits mistuta, nayrax jach’a yatiqañ utar mantañatakix waliw jisk’achawis utjiri. José Luis Atanacio Maraza, Guido Mendoza Quispe, Maria Apaza Condori ukat Teodora Yanaguaya Pillco, Ingeniería de Alimentos
Lingüistäñ munayäta, ukampirus jach’a yatiqañ utan yatiqasktwa
Ispaya Tocoli, municipio Ancoraimes, provincia Omasuyos (La Paz) markan yuriritwa, uka markax Titicaca quta thiyan jikxatasi.
Kawkha markantï yurkt uka markanw jisk’a yatiqañ utar yatiqir sarirïta, ukax wali jayarakiriwa niya suxta pachaw kayuk jutañ sarañïri. Ukakiw jak’arakïna ukat mayanakax juk’amp jayanwa.
Taqi ukham ch’ama tukusaw wachillir tukuytxa, servicio militar ukamp phuqt’irirakiw sarawaytxa. Mä marat kutt’anxasax yatiqañ amtanipuniyätwa. Jach’a yatiqañ utarupuniw sarañ munayäta, ukampirus arunakat yatxatañw walpun munayäta.
Jichhax Unibol uksanw yatiqaskta, janiw Lingüística yatintañ thakhix utjkiti ukampirus Agronomía uksanx sexto semestre ukankxtwa. Ruben Castillo Quispe, Agronomía
Jach’a yatiqañ utax Pachamamaruw jan walt’ayi
Plástico, petróleo ukat ch’umstir yänakaw Indígena Boliviana Aymara Tupak Katari jach’a yatiqañ uta thiyan wartat uñjasi. Ukampirus yatiqañ uta manqhanx descolonizar ukat pacha mamar yäqañanakataw parlata, ukampirus janiw ukar yäqatakiti. Uka t’una q’añunakax wali wartatawa, kunalaykutix yatiqirinaka, administrativonkirinaka ukat yatichirinakas muxsa umañanak ukhamarak yaqha manq’añanak alapxi, ukatx ukakanakaruw uka botellas wulsitanak ukat juk’ampinak jaqtapxi, ukatstï, jawiraruw sarxi ukhamat Titicaca qutar puri, taqi ukanakax janiw walt’aykiti.
Taqi ukanakax quqanakaru, uywanakaru, ukakipkarakiw jaqirus usunakamp jan walt’ayasax jiwañarus puriyaspawa.
Nayax jilïr irpirinakarux aka jan walt’äwinakat amuyt’apxañapatakix yatiytwa; maysatx yatiqirinakaw uka jan walt’äwinakat uñjapxañapa, ukhamat Unibol ukan amatap phuqhañataki. Gabriel Serrano Lopez, Ingeniería Agronomía
Q’uma uma
Aka UNIBOL “ATK” jach’a yatiqaña utanxa jani walt’äwinakawa utji, kunatixa (servicios básicos) ukanakaxa janiwa askina uñjt’atakiti; umaxa juk’akirakiwa utji, urasanakaxa pist’xarakiwa, duchas ukaxa jichhurunakanxa janiwa utjkiti, yatiqiri masinakaxa munapxiwa; aksanxa uka jani walt’äwinakaxa qalltatpachwa uñjasiwayi. Ukatwa wakisi yatiqirinakana mayiwinakaparu jank’aki phuqt’aña. Emilio Mamani Chino ukat Ivan Alí, Ingeniería Agronómica
Anatäwin phiñasiwinaka
Agronomía yatintañ thakhinkirinakax janiw uka anatäwin chikanchasipkaniti, kunalaykutix 2014 maranx jan walt’äwinakaw utjawayäna. Rodi Franz Quispe, jilir p’iqinchiri ukat Cesar Turpo sullka p’iqinchiri jupanakaw uka antäwinx kunkanchayawayapxäna. Antäwix qalltarux walikiw sarantaskäna; ukatx maynïr yatinañ thakhinkir jilanakax janis askikasp ukhamw uñt’ayxapxäna. Anataw kunkanchayirinakax anatäw tukuyañkamax pantjasisakipuniw sarantayapxäna. Kunawsatï premios churañ urux atipirinakax uka premio katuqapxänwa, ukatx janiw ukampix iyawapkanti ukatx anataw kunkanchayirinakarux uka premio ukx kutt’ayawayxapxänwa, ukat wali phiñasitaw sarawayxapxäna. Ukhat jichhakamax Ingeniería agronómica yatintañ thakhix jan wali uñjatawa. Madison Ramos Alvares ukat Maruja Mollericona Carrillo, Ingeniería Agronomía
Castellano
En la Unibol lo bueno está bueno, lo malo hay que cambiarlo
La Universidad Indígena Boliviana Aymara Tupak Katari existe gracias a la lucha de nuestros abuelos en muchos sentidos, y va progresando lentamente; aunque tiene muchas falencias que es importante reconocer par superarlas. De esto hablan brevemente algunos de sus estudiantes.
Soy de la provincia paceña Muñecas, de la segunda sección Ayata, comunidad Huancarani. Quisiera comentar un poco sobre mi universidad (UNIBOL), que considero muy buena porque acoge a estudiantes que en su mayoría provienen de las provincias, del campo, de hogares con pocos recursos. Esta universidad fue creada gracias al presidente Evo Morales Ayma y veo que va progresando lentamente. Bueno, la mayoría de las personas no sabemos valorar a quienes nos brindan su apoyo. Yo no quiero ser así; pero es cierto que la UNIBOL también tiene muchas falencias que creo es importante que las veamos para mejorar. Es importante, por ejemplo, trabajar en el respeto y saber decir las cosas de frente y con la verdad, sin humillar a nadie. Es lo que pienso. Noemí Campos Yarari, estudiante de Ingeniería Textil
Una educación con identidad
En la Universidad Túpac Katari se inculcan conocimientos descolonizadores a los estudiantes de las cuatro carreras. Nos enseñan lo que es el trabajo comunitario, el que se practica en las clases para que nosotros que provenimos de grupos con una identidad cultural, un origen aymara, veamos que las prácticas de nuestra formación no siempre requieren de tecnología moderna, también necesitan de instrumentos ancestrales. Al elaborar las tesinas y emprendimientos productivos, se busca y se utiliza alguna técnica ancestral que se podría aplicar a la investigación universitaria. La defensa se hace asimismo con una vestimenta originaria y a los tribunales se les ofrece la hoja de coca.
A los representantes estudiantiles les llamamos irpiris y sullka irpiri y entre nosotros nos llamamos hermanos, tal cual hacemos con los docentes, sean licenciados o ingenieros.
La forma de vestir en la Unibol es también variada y hay quienes portan la ropa que se usa en sus comunidades y provincias. Por todo esto, diría yo, ésta es una universidad distinta de las otras en el país. Claudia Colque Aquino, estudiante de ingeniería de alimentos, Unibol TK
Soy universitaria gracias al aval de mi comunidad
En 2011 ingresé a la Universidad. Mi comunidad me dio el aval para solicitar mi inscripción, Tuve que dar el examen de dispensación y lo aprobé. Estuve entre los pocos que logramos pasar esa prueba. Luego les dieron otra oportunidad a los estudiantes y así es que muchos más somos parte de este centro de estudios superiores que lleva el nombre de Túpak Katari.
Yo estoy aquí porque siempre quise estudiar para algún día tener una profesión y ser capaz de apoyar a mi comunidad que me ha respaldado.
Estoy contenta de estudiar en esta universidad situada en el altiplano, en la comunidad de Cuyahuani, porque tenemos el apoyo del Presidente del Estado Plurinacional de Bolivia para salir adelante. Lourdes Callisaya C., estudiante de ingeniería de alimentos, Unibol
La importancia de tener docentes comprometidos
Algunos estudiantes de la carrera de Agronomía de la Unibol aymara tuvieron problemas el anterior semestre con algunos docentes de tiempo completo. Éstos se habían parcializado con unos alumnos que trajeron costumbres de otras universidades, menospreciando las costumbres del pueblo aymara que son parte de los principios educativos de esta U. Gracias a la inteligencia de la Dirección de la carrera se solucionaron los malos entendidos y se pudo seguir. Los docentes son clave para que la carrera avance y responda a las expectativas de las comunidades; por eso los problemas tienen que ser tratados y resueltos. Felix, estudiante de Agronomía
Ingeniería de alimentos, una carrera para mejorar la vida de las comunidades
La Universidad Indígena Boliviana Aymara Tupak Katari existe gracias a la lucha de nuestros abuelos en muchos sentidos, por ejemplo en la siembra de alimentos. Ahora, desde la carrera de Ingeniería de alimentos (las otras tres son Veterinaria, Agronomía e Ingeniería textil), que ya tiene seis años, nos toca recuperar la tecnología ancestral, dar valor agregado a la materia prima e innovar con nuevos productos naturales, así como apoyar en la creación de empresas comunitarias en nuestras comunidades. Todo para el vivir bien de los bolivianos.
La Unibol fue fundada el 2 de agosto de 2008 (DS Nº 29664) en honor de nuestro líder indígena Julián Apaza Nina, alias Tupak Katari. Con su nacimiento se ha salido al paso de la discriminación que había en el país para el ingreso a las universidades. José Luis Atanacio Maraza, Guido Mendoza Quispe, Maria Apaza Condori Y Teodora Yanaguaya Pillco, Ingeniería de Alimentos.
Quería ser lingüista, pero al menos soy universitario
Nací en la comunidad de Ispaya Tocoli, en el municipio Ancoraimes de la provincia Omasuyos (La Paz), que se encuentra a orillas del lago Titicaca.
Estudié en la escuelita de la comunidad y tuve que enfrentar la dura caminata diaria de seis horas (ida y vuelta). Era el colegio más cercano a mi comunidad, así que no tuve otra alternativa.
Con todo y dificultades pude terminar el colegio y luego fui a prestar mi servicio militar. Al retornar a mi casa luego de un año, tenía muchas ganas de seguir estudiando. Quería ir a la universidad y sobre todo me gustaba el estudio de lenguas.
Ahora estoy estudiando en la Unibol, donde no hay la carrera de Lingüística; pero avanzo nomás y ya estoy en sexto semestre. Ruben Castillo Quispe, estudiante de Agronomía
La universidad agrede a la Pachamama
Los desechos de plástico y otros derivados del petróleo abundan en los predios de la Unibol. Si bien en las aulas se habla de descolonizar y de respetar a la madre tierra, la Pachamama, los llamados a poner en práctica esos principios son los que contaminan el entorno con productos sintéticos. La basura de este tipo se acumula porque los estudiantes, administrativos y docentes compran refrescos, alimentos y otros productos en envases que se tiran por ahí, que llegan al río y luego llegan al lago Titicaca, agravando su grave contaminación. Ocurre que estamos en la comunidad lacustre de Cuyahuani, municipio Huarina de provincia paceña de Omasuyos.
Lo riesgoso es que se afecta a los seres vivientes: plantas, animales microorganismos y al mismo humano que se expone a enfermedades de muerte.
Cabría informar de lo que sucede a las autoridades, para que éstas intervengan; pero mejor si la comunidad universitaria asume el problema de su comportamiento que contradice todos los objetivos de la Unibol. Gabriel Serrano López, estudiante de Agronomía
Falta de agua
En la Unibol TK hay problemas con los servicios básicos, especialmente con el agua que es escasa y a veces se seca del todo. Por eso mismo, tampoco hay duchas y el aseo personal se hace difícil. Así es desde el inicio de las actividades académicas de esta universidad. Creo que es importante que los estudiantes presenten su reclamo y que las autoridades implementen las soluciones. Emilio Mamani Chino e Ivan Alí, estudiantes de Agronomía
Líos en la cancha
La carrera de Agronomía no va a participar de la Liga deportiva universitaria pues su gestión del campeonato en 2014 fue cuestionada. Ocurre que en la mesa directiva estaban el hermano Rodi Franz Quispe, jilir p’iqinchiri, y Cesar Turpo, sullka p’iqinchiri. Todo comenzó bien; pero luego surgieron quejas por un manejo inadecuado. Por ejemplo, el día de la premiación, los campeones se fueron muy molestos luego de devolver los premios a la mesa directiva en vista de que fueron los prometidos. Desde entonces, la carrera es mal vista. Por eso, en tanto no se entregue las distinciones correctas, Agronomía no podrá participar. Madison Ramos Alvares y Maruja Mollericona Carrillo, estudiantes de Agronomía